Kaip pasirūpinti savimi: 4 patarimai slaugantiems kitus žmones

Jeigu artimąjį slaugote jau ilgiau kaip porą metų, veikiausiai pastebėjote, kad tai paveikė ir jūsų organizmą, ir mąstymą. Kai ligonis ilgus metus serga lėtinėmis ligomis, jo priežiūra ir slauga ilgainiui netampa lengvesnė. Gali būti, kad abu su savo slaugomu ligoniu tiesiog kovojate su laiku.

Mes visi senstame. Senstant tenka dėti vis daugiau pastangų, kad kūnas išliktų stiprus, o protas žvalus. Slaugantieji kitus žmones visą dėmesį dažnai skiria pacientui, o pats lieka antrame plane. O juk negalima pamiršti akivaizdžių dalykų – svarbu mankštintis, sveikai maitintis, išsimiegoti ir t. t. Siūlau dar kelis paprastus patarimus, kurie padės sumažinti fizinę ir emocinę įtampą.

Keiskite savo mąstymą

Kai pradėjau slaugyti žmoną, dažnai apimdavo jausmas, kad gydytojai, slaugytojos ir terapeutai į mane visiškai nekreipia dėmesio. Viskas sukosi apie žmoną. Retas paklausdavo, kaip jaučiuosi aš. Susimąsčiau po vieno slaugytojos vizito mūsų namuose. Aš sunkiai sirgau, buvau pasigavęs bronchų infekciją, o ji visiškai į mane nekreipė dėmesio. Būtent tada supratau, kad mano paties gerovė svarbi ne mažiau – o gal net daugiau – negu mano žmonos. Be manęs ji būtų bejėgė.

Manote, rašau kaip savanaudis? Jūs visiškai teisūs! Nesakau, kad jūsų poreikiai visuomet turi būti aukščiau ligonio poreikių. Tačiau labai svarbu suprasti, kokių konkrečiai poreikių turite. Tai pirmasis žingsnis į jūsų elgesio pokyčius. Rekomenduoju išmokti atkakliau siekti ir prašyti pagalbos.

Naudokite pagalbines priemones

Kai žmona iš ligoninės grįžo į namus, pas mus apsilankęs terapeutas apžiūrėjo juos ir pateikė įvairių rekomendacijų, kaip patenkinti naujus žmonos poreikius. Vadovaudamasis jo patarimais įtaisiau atramas rankoms, praplatinau duris, išmečiau kilimus, ant laiptų įtaisiau kėlimo kėdę.

Praėjus šešiems mėnesiams padariau išvadą, kad šie pakeitimai išties naudingi, tačiau nebūtinai atitinka mano poreikius. Pavyzdžiui, rankenos vonioje paprastai įtaisomos taip, kad besimaudančiajam būtų patogu į jas laikytis. Tačiau tam, kuris žmogų maudo, jos nepadeda. Tada įtaisiau papildomų rankenų sau: jos padeda išlaikyti pusiausvyrą, kai keliu ir prausiu savo žmoną. Taip pat paklojau guminių kilimėlių, neleidžiančių slysti ją keliant.

Nors galutinis mano tikslas yra padėti žmonai gyventi kuo savarankiškiau, visada ieškau priemonių, palengvinančių ir man naštą (labai praverstų maitinimo robotas!).

Raskite laiko SAU

Mano galva, slaugant kitą žmogų sudėtingiausia yra atrasti laiko sau. Atsisakiau daugumos veiklų, kuriomis užsiimdavau, kol žmona dar nebuvo patyrusi smūgio. Iš dalies todėl, kad neturiu, kas mane pavaduotų, ir iš dalies todėl, kad tos veiklos nemažai kainuoja. Labai liūdina tai, kad dabar per visą dieną sau galiu skirti dar mažiau laiko – ypač kelis pastaruosius mėnesius, užgriuvus pandemijai. Rūpinuosi žmona, dukra ir šunimi. Visą dieną nesudedu rankų, tad atrasti laiko sau pavyksta retai. Net ir prie šio straipsnio prisėsti nebuvo paprasta.

Sprendimas būtų tas pats – lašelis savanaudiškumo. Pavyzdžiui: savo žmoną paguldau miegoti apie 20 val. Tada su dukra pabūnu iki 22 val. ir ją paguldau. Dukrai atsigulus, apie pusantros valandos skiriu vien sau. Žmona nėra patenkinta, kad pats miegoti einu vėlai. Ji norėtų, kad į lovą ateičiau anksčiau, bet man reikia laiko atsikvėpti. Pusantros valandos tylos ir ramybės, kai niekas nereikalauja mano dėmesio, – tai galimybė atgauti jėgas ir pasiruošti kitai dienai.

Kurkite ilgalaikius planus

Pasaulis dabar šiek tiek išprotėjęs: kiekvieną dieną kalbama apie vis naujas sveikatos, aplinkosaugos, politikos ir finansų sričių problemas. Kai tenka slaugyti brangų žmogų, prie visų šių problemų prisideda ir asmeniniai rūpesčiai. Bene vienintelis tikslas tampa tiesiog išgyventi. Matau, kad kai kurie artimuosius slaugantys žmonės visiškai susitelkia į dabartį ir dėl jos atsisako savo ateities... Aš stengiuosi to nedaryti.

Mano tikslas – pasiekti, kad ateityje, kai išeisiu į pensiją, save ir žmoną galėčiau aprūpinti visa reikiama pagalba. Todėl šiuo metu stengiuosi nesinaudoti brangiomis slaugos paslaugomis. Kuo daugiau darbų atlieku pats. Be to, pradėjau ieškoti sklypo, kuriame galėsime pasistatyti patogų namą, tiksiantį gyventi išėjus į pensiją. Taip, planas nėra lengvai įgyvendinamas. Bet pastebėjau, kad išsikėlus ilgalaikį tikslą sumažėjo kasdienis stresas.

Puikiai įsivaizduoju dienas, kai abu galėsime atsipalaiduoti ir leisti laiką kartu. Planui įgyvendinti prireiks ne vienų metų. Bet jis puikiai nukreipia mano mintis nuo kasdienio chaoso – ateitis atrodo šviesi ir maloni.

Išvados

Manau, pradėjus slaugyti kitą žmogų, pereinami keli etapai. Vieną iš jų vadinu nušvitimu. Nušvitimas ateina, kai vieną dieną nusprendi į dienos darbų sąrašą įtraukti ir savo poreikius. Tada paties savijauta vėl įgauna svarbos. Išmokę mąstyti kitu kampu mes suprantame, kad ateitis gali būti šviesi. Labai raginu kiekvieną, kuris slaugo artimą žmogų, pamėginti į kasdienybę pažvelgti būtent taip. Pakeitę požiūrį ne tik lengviau išgyvensite šiandien dieną, bet ir suteiksite šviesos ateičiai.

NPS-LT-NP-00015, 2021 m. spalis