4 patarimai, kaip netapti kontrolės maniaku

Būdamas slaugytoju tampu kontrolės maniaku. 

Nelaikau savęs pernelyg valdingu. Greičiau pats esu linkęs bendrauti su užsispyrėliais. Tačiau viską atlieku itin kruopščiai, dažnai iki smulkiausių detalių. Tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, tvarka, kuria išiminėju indus iš indaplovės, parodo, kaip giliai slypi mano kontroliuoti linkusi prigimtis. 

Kontrolė kartais naudinga

Kalbant apie žmonos slaugą, polinkis kontroliuoti man neretai padeda. Taip žinau, kad esu pasirengęs bet kokiai situacijai. Sukūriau procesus, kad galėčiau ją slaugyti saugiai ir nuspėjamai. Dažniausiai ji žino, ko tikėtis. 

Šis žinojimas padeda man duoti nurodymus pagalbininkams, kai esu išvykęs. Didžiuojuosi būdamas vaikščiojanti slaugos instrukcija. 

Esu toks atidus detalėms, kad net pasakysiu, kurią žmonos ranką į striukės rankovę įkišti pirmą. Tai ta ranka, kurią jai sunkiau valdyti. Pasakysiu, kur naktį pastatyti jos vežimėlį, jeigu prireiktų. Valgymas, dušas, apsirengimas... Ištobulinau juos iki smulkmenų. Galiu dabar plačiai mojuoti kontrolės maniako vėliava. 

Tamsioji valdingumo pusė

Pernelyg didelis valdingumas panašus į konkrečios sporto šakos treniruotes. Išsiugdote puikiai suderintus įgūdžius, raumenų atmintį, ištvermę. Tačiau kai tenka išbandyti ką nors nauja, pasijuntate nepasirengę ir praradę formą. 

Lengva tapti pernelyg atsargiam dėl visko, kas yra už jūsų komforto zonos ribų. Kartą, pavyzdžiui, draugė norėjo nusivežti mano žmoną į paplūdimį pasimankštinti su jos treniruočių dviračiu. 

Paprastai džiaugčiausi tokiu nedideliu atokvėpiu, bet buvo -6°C ir vėjuota, nors ir švietė saulė. Iš dalies dėl to, kad nemėgstu šalčio, o iš dalies dėl to, kad mano žmona po insulto į šaltį reaguoja jautriau, paprašiau draugės sugalvoti ką nors kita. 

Ji iškart atpažino kontrolės maniako simptomus. Atvykusi mane ignoravo ir paklausė mano žmonos, ką ji norėtų daryti. Netrukus jos jau buvo paplūdimyje ir smagiai mankštinosi su dviračiu. 

Vėliau draugė man padėkojo už pasitikėjimą. Atvirai kalbant, tai jo nebuvo, tačiau tikrai gavau gerą pamoką. 

Pirmas patarimas: pripažinkite, kad jūsų sprendimas nėra vienintelis teisingas

Aš slaugau savo žmoną ketverius metus, todėl save laikau jos priežiūros „ekspertu“. Gal tai ir tiesa, bet tikrai ne vienintelis teisingas kelias.

Aš geriausiai suprantu savo žmonos poreikius, vis tik kartais ji mane nustebina. Net kai aš esu teisus, yra ir kitų būdų ją nudžiuginti be mano patikrintų ir išbandytų.

Tačiau išlikti atviram alternatyviems sprendimams gali būti nelengva. Kartais aš tiesiog noriu, kad viskas vyktų taip, kaip įprasta, pavyzdžiui, kaip ir kada mano žmona gauna vaistus.

Kitais kartais stengiuosi nebūti toks įpročio vergas. Paklausiu žmonos, ko ji norėtų, ir netrukdau kitiems pagalbininkams. Jeigu ji saugi ir laiminga, laimingas ir aš.

Antras patarimas: neįsikibkite tikslumo, būkite lankstūs

Virtuvėje prie kriauklės turiu kilimėlį su vienoje pusėje suapvalintais kraštais. Man patinka, kai suapvalinti kraštai yra kriauklės pusėje. Tačiau moteris, tvarkanti mano namus, atkakliai atsuka suapvalintus kilimėlio kraštus į išorę.

Tai varo mane iš proto.

Neperdedu. „Aš tuoj ją atleisiu“ – tikrai manau, kad tai beprotiška mintis.

Neturiu pykčio problemų, bet nesutinku nusileisti, kai sakau, kad daiktai turi savo vietą. Man nepatinka, kai kas nors perkeliama be mano leidimo. Viskam turiu sistemą.

Bet apsukti kilimėlį tetrunka sekundę, todėl stengiuosi nuslopinti savo nepasitenkinimą. Mane guodžia tai, kad jis švarus, o pasilenkimą laikau mankšta. Tai atitinka mano tikslą gyventi Zen gyvenimą.

Problema ta, kad šią kovą kovoju keliskart per dieną su skirtingais žmonėmis. Kartais suerzinu pats save, palikdamas daiktus ne vietoje.

Atsukti kitą skruostą, neretai yra pats geriausias sprendimas. Atsitraukiu ir randu, kaip paversti neigiamus dalykus teigiamais.

Daugiau mankštinuosi ir mokausi elgtis kitaip. Tai du teigiami dalykai. Atsitraukimas taip pat neleidžia man sustoti ir tinginiauti, nes reikalauja daug proto pastangų.

Trečias patarimas: paprašykite ir savo artimojo indėlio

Kai tik įmanoma, leiskite, kad jūsų slaugomas žmogus pats savimi pasirūpintų.

Mano atveju, žmonos kalba yra apsunkinta. Ji nedažnai išreiškia savo norus, nebent aš padarau kokią nors kvailystę, pavyzdžiui, aunu jai batą ne ant tos kojos.

Tačiau aš vis tiek klausiu jos nuomonės prieš mums pradedant ką nors daryti. Aš visada įsitikinu, kad jai patogu, ir tikiuosi, kad ji pasakys, jeigu ne. Jei atmintis manęs neapgauna, prieš insultą ji buvo net valdingesnė už mane, todėl dažnai kildavo karštų „diskusijų“.

Dabar ji leidžia, kad ją slaugyčiau. Bet aš nenoriu, kad ji jaustųsi lyg mano „pacientė“. Bijau, kad ji jausis praradusi savo tapatybę arba atsidūrusi globos įstaigoje. Pirmiausia, ji yra mano žmona, o tik paskui žmogus, kurį slaugau. Stengiuosi, kad ji to nepamirštų.

Ketvirtas patarimas: visada ieškokite geresnio sprendimo

Net ir po tiek laiko aš maždaug vieną valandą per savaitę praleidžiu ieškodamas būdų, kaip dar labiau pagerinti žmonos slaugą.

„Patobulinimai“ gali reikšti naują pagalbinį prietaisą, naują turėklą arba kitokią terapiją. Mano tikslas – pasinaudoti naujovėmis slaugos srityje. Noriu, kad viskas būtų atnaujinama ir tobulėtų.

Tai tikrai nereiškia, kad permainos įvyksta, vos tik aš jų užsimanau. Ne, bet aš noriu sukurti nuolatinio tobulinimo planą, pagal kurį slaugos procesas atitiktų mūsų poreikius ir galimybes.

Kartais šios permainos užtrunka. Kartais žlunga. Tačiau bet kuriuo atveju pokyčiai mus išjudina ir neretai patvirtina, kad elgiamės teisingai. Nuolat sau primenu, kad žmonos slauga yra maratonas, o ne sprintas. Ji dar jauna, ir slauga artimiausius porą dešimtmečių toliau tobulės. Geriau iškart pasinaudoti naujovėmis, negu įstrigti 20 metų senumo procesuose.

Kaip ir daugeliu kitų atvejų, geriausia rasti pusiausvyrą tarp valdingos savo prigimties ir lankstumo bei atvirumo. Toks požiūris bus naudingas ir jums, ir jūsų mylimam žmogui, ir abu būsite laimingesni.

NPS-IE-NP-00303 2021 m. kovo mėn.