4 patarimai, kaip puoselėti tarpusavio santykius sužinojus vėžio diagnozę

• Ne paslaptis, kad vėžys keičia viską.
• Keičia jūsų santykį su savo kūnu.
• Keičia jūsų gyvenimo būdą.
• Jis gali paveikti jūsų psichikos sveikatą.
• Jis primena, kad esate mirtingi.
• Jis paveikia jūsų darbą.

Tačiau labiausiai jis paveikia tarpusavio santykius. Vėžys gali sustiprinti tarpusavio ryšį – su draugais, šeimos nariais, partneriais – arba jį nutraukti.

Jūs tikitės, kad tada, kai dėl ligos gyvybei iškyla pavojus, jūsų santykiai išliks tvirti. Be jokios abejonės, draugai jūsų nepaliks! Savaime suprantama, kad jūsų partneris visada bus šalia. Šeima tikrai jus palaikys?

Tačiau tikrovė nėra tokia paprasta.

Tiesą sakant, remiantis „War on Cancer“, vėžiu sergantiems pacientams skirtos socialinių tinklų programėlės, atlikto tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų teigė, kad diagnozavus vėžį draugai ar giminaičiai tiesiog dingo arba nutraukė ryšius.

Kaip išsaugoti tarpusavio santykius

Ne taip seniai surengiau diskusiją apie vėžį ir draugystę (per „Zoom“, nes reikėjo laikytis saugaus atstumo), kad išsiaiškinčiau kai kurias svarbiausias šios srities problemas. Kalbėjomės apie viską – nuo draugų, kurie dingsta iš jūsų gyvenimo, iki tų, kurie rekomenduoja ciberžoles ir jogą kaip jūsų problemų sprendimą.

Ši diskusija privertė mane susimąstyti, ką patarčiau žmogui, ką tik sužinojusiam savo diagnozę, ir jo artimiesiems apie tai, kaip išsaugoti tarpusavio santykius, ir ypač draugystę, tada, kai to labiausiai reikia. Sirgdama vėžiu daug ką supratau. Štai keletas patarimų:

1) Nuoširdžiai kalbėkite apie savo jausmus

Bendravimas yra būtinas abiem pusėms. Sergančiam žmogui labai svarbu kalbėtis su draugais ir artimaisiais apie tai, ko jūs norite ir ko jums reikia. Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad tai kiekvieną dieną gali keistis, tai yra normalu.

Vėžio gydymas yra traumuojanti patirtis, ir kiekvienas mano pažįstamas vėžiu sergantis žmogus (o tokių dabar jau yra daug!) sakė, kad tai, ko labiausiai reikėjo gydymo metu, kiekvieną dieną keitėsi. Pavyzdžiui, prieš porą dienų juos pravirkdžiusi istorija staiga imdavo kelti juoką.

Svarbiausia, kad neslėptumėte nuo savo artimųjų, kaip jaučiatės, ir aiškiai pasakytumėte, ko jums reikia. Jeigu artimieji mano, kad žali lapiniai kopūstai ir joga gali padėti įveikti šalutinį chemoterapijos poveikį, nors jus pykina vien tik nuo minties apie kūdikio pozą, taip ir pasakykite.

2) Kalbėkitės su suprantančiais žmonėmis

Taip pat labai naudinga rasti žmonių, kurių situacija panaši į jūsų. Bendraamžių palaikymas yra puikus priešnuodis atskirčiai, kuri kartais gali atsirasti diagnozavus vėžį, ypač jei esate jaunesnio amžiaus.

Gali būti ganėtinai nejauku sėdėti kambaryje ir pastebėti, kad esate jaunesnis už visus kitus bent 15 metų. Bendravimas su žmonėmis, kurie supranta, ką išgyvenate, gali labai palengvinti vienatvę ir tapti vertingu paguodos šaltiniu. Yra daugybė organizacijų, kurios gali jums padėti, tiek kalbant apie bendrąsias su vėžiu susijusias problemas, tiek ir apie konkretų vėžio tipą ar amžiaus grupę.

3) Nebijokite pasakyti kažką „ne taip“

Jei jūsų draugui diagnozuotas vėžys, nepamirškite – svarbiausia, atleisti. Svarbu žinoti, kad kartais kažką galite suprasti neteisingai. Jūsų draugas gali supykti ir jus užsipulti, tačiau atleisti sau už klaidas, o draugui – už netinkamą elgesį yra vienintelis būdas išsaugoti ryšį su žmogumi, kuris serga vėžiu.

Per diskusiją, kurią vedžiau, buvo pasakyta, kad geriau ką nors išbandyti ir galbūt šiek tiek suklupti, negu nebandyti visai ir išnykti nuo žemės paviršiaus. Geriau pasakyti kažką ne taip, negu visai nieko nesakyti.

Taip pat labai svarbu yra „skaityti tarp eilučių“ ir pasistengti suprasti, ką draugas nori jums pasakyti, net jei jis to nepasako aiškiai.

Kartais gali būti naudinga imtis atsakomybės. Ypač pirmosiomis dienomis po diagnozės nustatymo, kai jūsų artimas žmogus toks sutrikęs, kad jam net savo vardą prisiminti sunku, ką jau kalbėti apie daugelį kasdienio gyvenimo užduočių. Taigi jei galite atvežti maisto produktų, užeiti ir išplauti indus, suorganizuoti ką nors įdomaus tomis dienomis, kai draugas jaučiasi geriau, arba tiesiog sąmoningai stengtis kasdien rašyti žinutes ir kalbėtis ne tik apie vėžį, tai labai pagerins jūsų draugo savijautą.

Taip jau yra, kad gerai sutarti nėra lengva net ir pačiais geriausiais laikais, tačiau dar sunkiau, kai užklumpa gyvybei pavojinga liga. Kai 2015 ir 2016 metais sirgau, labiausiai vertinau tuos draugus, kurie vis atsirasdavo šalia manęs ir darydavo tai, kas, jų supratimu, buvo geriausia.

Aš juos labai vertinau, nors kartais žmonės klydo, pasakė ne tą, ką norėjo, arba jautėsi nesmagiai dėl savo asmeninių priežasčių ir turėdavo atsitraukti.

4) Svarbiausia – būti kantriems ir dėmesingiems

Kalbėdama apie tarpusavio santykius ir vėžį, visada kartoju, kad neturėjau jokio supratimo, kaip elgtis situacijoje, kurioje atsidūriau, tai kaipgi galėjau tikėtis, kad kas nors kitas žinos? Judėdami pirmyn, mes visi mokėmės, todėl man (kaip dažniausiai ir būna) svarbiausia buvo atjauta. Atjauta man ir atjauta kitiems.

Būtent atjauta yra tas lemtingas skirtumas tarp santykių, kurie išlieka ir po vėžio, ir tų, kurie nutrūksta. Taigi, jei susiduriate su situacija, kai jūsų mylimam žmogui yra blogai, arba jeigu patys sergate ir gydotės, būkite kantrūs ir dėmesingi. Visada.

 NPS-EE-NP-00099