Sergate lėtine liga? Įtariu, kad surašę visus „patarimus“ ir „gydymo būdus“, kuriuos teko girdėti iš nekvalifikuotų žmonių, gautumėte netrumpą sąrašą. Jums turbūt nesvetimas ir jausmas, kad kiti žmonės jūsų ligos rimtai nevertina.
Padėti žmonėms suprasti, ką ir kaip išgyvenate, – sudėtinga užduotis. Ypač tada, kai jūsų pašnekovas turi išankstinių įsitikinimų ir įsivaizdavimų apie jūsų ligą.
Žmonės, nesusidūrę su lėtinėmis ligomis, dažnai nuvertina sergančiųjų išgyvenimus.
Migrena nėra įprastas galvos skausmas.
Man tikrai nepakanka kelias valandas ramiai pasėdėti pritemdytame kambaryje.
Miegas taip pat negydo.
Daugybę kartų teko išgirsti „rekomendaciją“ tiesiog „daryti, ką reikia“. O aš jausdavausi taip, lyg smegenys veržtųsi iš kaukolės, ir net nepajėgdavau atsimerkti. Tiesiog nepajėgdavau. Migrena trukdo gyventi. Prasidėjus priepuoliui galiu iš visų jėgų stengtis tiesiog tęsti turimus darbus, bet tai paprasčiausiai neįmanoma. Prieš migreną tampu bejėgė.
Man išties labai pasisekė – mano šeima ir draugai supranta, ką patiriu prasidėjus migrenos priepuoliui. Jie nesvarsto, ar tai, ką aš darau bandydama ištverti iki priepuolio pabaigos, yra tinkama.
Priepuolis gali prasidėti iš niekur nieko, dažnai būtent tą dieną, kuriai esu susiplanavusi daugybę darbų. Kartais ima atrodyti, kad ši liga „žino“, kada esu užsiėmusi, ir pasistengia pavogti iš manęs dieną. Kai dėl migrenos tenka keisti planus su artimaisiais, jie tai puikiai supranta ir prisitaiko. Būtent taip nutiko ir šią savaitę. Buvau suplanavusi eiti pietauti su bičiule, bet atsibudau iš skausmo pulsuojančia galva. Buvome nesimačiusios kelis mėnesius, ir susitikimo išties laukiau. Bet draugė suprato, kad jaučiuosi prastai. Ji mane aplankė po kelių dienų. Jaučiausi tikrai dėkinga.
Santykius su tokiais žmonėmis reikia puoselėti. O tie, kuriems nuolat kyla abejonių dėl migrenos sunkumo, viską tik dar labiau komplikuoja.
Kartais migrenos rimtai nevertina ne tik šeimos nariai ir draugai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai. Jie tinkamai gydyti mano ligą pradėjo tik po dešimties metų. Konsultavausi ne vieną kartą ir laikiausi visų rekomendacijų: keičiau mitybą, mankštinausi, atsisakiau kofeino ir taip toliau. Tačiau migrenos priepuoliai tęsėsi.
Mamai net tris kartus teko vežti mane į priėmimo skyrių. Galvos skausmas buvo nepakeliamas. Ir dabar pamenu, kaip priimamajame gulėjau išsitiesusi per kelias kėdes, užsidėjusi akinius nuo saulės, o iš užmerktų akių veržėsi ašaros. Skaudėjo siaubingai.
Po vizitų priimamajame šeimos gydytojas mane galiausiai nukreipė pas neurologą. Šis iš karto ėmėsi gydyti.
Per ilgus metus buvau pripratusi, kad mano migrena rimtai nevertinama, tad daug nesitikėjau. Sunku ir nupasakoti, kaip man palengvėjo, kai specialistas patikėjo, jog ši problema didelė. Išeidama iš kabineto nesusilaikiau ir apkabinau gydytoją.
Jus supantys žmonės nesupranta migrenos sunkumo, nejaučiate jų palaikymo? Siūlome kelis išbandytus patarimus, padėsiančius artimiesiems jus geriau suprasti.
Jūs kenčiate dėl ligos, o žmonės, kurie turėtų jus mylėti ir palaikyti, jūsų paprasčiausiai nesupranta. Išties sunku. Mus supras ne visi, tokia realybė. Tačiau negalime leisti kitų nuomonei trukdyti mums siekti reikalingos pagalbos.
NPS-LT-NP-00007, 2021 m. vasario