„Ar viskas gerai?“ Trys bendravimo patarimai slaugantiems artimuosius

Ar viskas gerai? Iš pirmo žvilgsnio nekaltas klausimas, kurio prasmė miglota, kurį galima įvairiai interpretuoti ir į kurį atsakyti dažnai sunku.

Nuolat pagaunu save, kad žmonos klausinėju, ar jai viskas gerai. Visą laiką bent kartą per valandą, galbūt kas dešimt minučių, o kartais ir keliskart per minutę. Šis klausimas ne visada naudingas, nes jeigu jai kažkas negerai, ji tikriausiai nieko negalėtų man pasakyti, o net jeigu viskas gerai, dėl bendravimo sunkumų ji atsako tik nežymiu linktelėjimu, silpnu „taip“, o neretai ir visai neatsako.

O aš vis tiek klausinėju.

Gal reikėtų užduoti kitokį klausimą?

Net ir praleisdamas su savo žmona labai daug laiko ir pažinodamas ją labai artimai, aš kasdien valandų valandas galvoju, kaipgi ji jaučiasi. Ji retai kada skundžiasi, jos veidas retai išduoda emocijas ir nėra jokių diagnostinių priemonių, kurios man pasakytų, kas vyksta jos galvoje. Todėl ir klausiu, ar viskas gerai, kai ji paprasčiausiai sėdi. Arba kosėja. Arba sunkiai ryja. Arba jos akys atrodo kitaip... Na, Jūs patys suprantate.

Įtariu, kad tai ją varo iš proto, ir esu nusivylęs, kad neturiu aiškaus atsakymo, tačiau ką daryti?

Užduodu klausimą kitaip: „Kaip jautiesi?“ Gal tau reikia pagalbos? Gal kažkas negerai? – sulaukiu tokio pat atsako. Bandžiau duoti jai skambutį, kad paskambintų, kai jai ko nors reikia, bet ji juo pasinaudodavo tik tada, kai reikėdavo perjungti televizijos kanalą.

Pernai žiūrėjau populiarią NBC laidą „Nepaprastas Zojos grojaraštis“, kurios herojus kovoja su neurologine liga – progresuojančiu supranukleariniu paralyžiumi (PSP), dėl kurios jo būsena panaši į mano žmonos. Jo dukters Zojos „prakeiksmas“ yra tai, kad ji gali girdėti kitų žmonių mintis, nes jos virsta dainomis ir šokiais. Zojos laimei, dėl to prakeiksmo ji iškart išgirsta, ko nori jos tėtis ir ko jam reikia.

Ir aš norėčiau turėti tokį prakeiksmą.

Sunku suprasti artimo žmogaus būklę (kai jis negali bendrauti)

Mano situacija išlavino mano pojūčius, kad galėčiau jautriai reaguoti į kiekvieną žmonos judesį. Iš kitos kambario pusės girdžiu, kaip pasikeitė jos kvėpavimas. Iš to, kaip ji sėdi, jaučiu jos nuovargį. Jeigu ji nerami, žinau, kad kažkas negerai. Esu itin jautrus jos kvapui.

Kartais man atrodo, kad didžiąją savo energijos dalį skiriu tam, kad jausčiau kiekvieną jos judesį, jos kvėpavimą, dūsavimą, mirksėjimą ir taip toliau.

Bet palaukite! Kažką tai labai primena... O taip, jau žinau, taip būna, kai turite naujagimį. Kai pirmą kartą parsivežate namo savo džiaugsmo ryšulėlį, galite greitai pavargti iki išsekimo, stebėdami kiekvieną, net ir patį menkiausią, judesį. Pastaba: turiu tik vieną vaiką, bet esu girdėjęs, kad tėvai nebejaučia tokios pareigos stebėti savo antrąjį ir vėlesnius naujagimius. Savo žmoną aš turiu stebėti nuolat.

Galbūt jums nėra taip sudėtinga sužinoti, kaip jaučiasi Jūsų mylimas žmogus, tačiau lavinti jautrumą nepakenks. Be akivaizdžių bendravimo problemų, kaip kad mūsų atveju, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių žmogus gali nepasakyti, kaip jaučiasi.

Galbūt nenori būti našta, nepatogu prašyti pagalbos, yra sutrikęs, nesiorientuoja arba turi sveikatos sutrikimų, galinčių sukelti į demenciją panašių simptomų, pavyzdžiui, patyrė galvos smegenų traumą ar yra vyresnis pacientas. Atsakymas, kurį gausite uždavę klausimą, ne visada yra patikimas, todėl geriausia išsiugdyti savo šeštąjį pojūtį, kad galėtumėte patvirtinti tai, kas jums sakoma.

Neprisiimkite visko sau

Paminėtina ir tai, kad svarbu yra pasiteirauti kitų žmonių nuomonės apie Jūsų artimąjį. Nors stengiuosi išlikti itin jautrus žmonos poreikiams, supratau, kad nuovargis daro savo. Galite ko nors nepastebėti arba tiesiog priprasti prie kažko, kame naujos akys įžvelgs problemą. Pasikliaunu savo seserimi, artimiausiais žmonos draugais, jos psichologu, neurologu ir kineziterapeutu, kad patvirtinčiau savo pastebėjimus. Taip pat raginu juos pasakyti man, kai esu pernelyg globėjiškas ar paranojiškas.

Geram slaugytojui būtinų savybių sąrašas yra ilgas ir neįmanoma būti viskuo, kas nurodyta šiame sąraše. Dvi savybės – empatija ir jautrumas – man yra svarbiausios, nes būtent jos padeda išlaikyti ryšį su žmona, suprasti ir patenkinti jos poreikius ir, svarbiausia, apsaugoti, kai jai gresia pavojus ar ji serga. Lavindami šiuos įgūdžius galėsite geriau pasirūpinti savo artimuoju.

NPS-EE-NP-00148