Duoti erdvės ir išklausyti: keturi gero klausytojo įpročiai

„Duoti erdvės“ – tai terminas, kurį vis dažniau vartoja pagalbą teikiantys darbuotojai – nuo slaugytojų iki psichologų ir jogos mokytojų – ir kuris iš esmės reiškia sukurti erdvę, kurioje galima būtų tiesiog būti su žmogumi, nesmerkiant jo ir nesistengiant įtikinti, kur būtų galima išklausyti, išgirsti žmogaus rūpesčius ir baimes.

Kaip išmokti išklausyti

Anksčiau maniau, kad moku išklausyti, bet neseniai nustebau sužinojusi, kad man dar reikia daug padirbėti! Štai keturi dalykai, kuriuos stengiuosi įsisavinti, norėdama būti geresnė klausytoja.

1. Pamirškite savo ego

Ar jums yra taip buvę, kad klausėtės artimo žmogaus pasakojimo apie tai, ką jis išgyvena, ir bandėte jam padėti, lygindami jo situaciją su tuo, ką esate išgyvenę Jūs? Man yra! Tiesą sakant, visada maniau, kad tai padės žmogui suprasti, jog jis nėra vienas. Lygindama savo patirtį su kito žmogaus patirtimi, maniau, kad taip parodysiu, jog suprantu, kaip jis jaučiasi, nes ir man yra nutikę kažkas panašaus.

Nors dalijimasis patirtimi kartais gali būti naudingas, ypač kai žmogus jaučiasi izoliuotas ar nesuprastas, tai nėra tas pats, kaip gerai išklausyti. Iškart susieję svetimą patirtį su savąja, atkreipiate dėmesį į save, o tai yra visiškai priešinga tam, ko siekiate, kai iš tiesų klausotės.

2. Leiskite žmogui išsakyti savo tiesą

Pamėginkite klausytis aktyviai. Sutelkite visą dėmesį į tai, ką žmogus sako, kad jis jaustųsi išgirstas. Galite užduoti klausimų apie situaciją, kurioje atsidūrė Jūsų draugas. Paprašykite papasakoti daugiau detalių apie dramatišką jam nutikusį įvykį, apie tai, kas kelia nerimą ar kaip jis jaučiasi. Tiesiog išklausydami pripažįstate žmogaus skausmą, baimę ir nerimą.

3. Neteiskite

Galite pastebėti, bet nevertinkite, kaip žmogus jaučiasi. Jis neturi pasijusti kvailai ar susigėsti dėl to, kad jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Įsidėmėkite, kad tai nėra Jūsų jausmai ir kad kiekvienas nerimauja dėl skirtingų dalykų. Vėlgi stenkitės nelyginti kito žmogaus patirties su tuo, kaip tokioje situacijoje elgtumėtės Jūs. Tiesiog būkite šalia ir išgirskite. 

4. Pripažinkite, kad galbūt negalėsite padėti

Yra didelė pagunda mėginti išspręsti problemą už savo artimąjį ir kartais mes tikrai galime padėti konstruktyviu patarimu – JEIGU jo paprašo. Tačiau dažniausiai mūsų draugui, sutuoktiniui ar šeimos nariui tiesiog reikia pasikalbėti ir mes turime susitaikyti su tuo, kad galbūt negalėsime padėti. Man tai gana sudėtinga, nes labai noriu duoti praktinių patarimų. Tačiau suprantu, kad dažnai to nereikia.

Žinoma, visada galima paklausti, ar galite padėti ir kaip galite padėti. Jei tikrai galėsite ką nors padaryti arba duoti konkrečių patarimų, kad padėtumėte, jums pasakys.

Pabaigai

Kalbėdama su artimaisiais apie savo išsėtinę sklerozę, aš tiesiog noriu pasiguosti, ir tai man labai padeda. Man nereikia, kad jie tuo metu rastų sprendimą. Mano skundų išklausymas jau yra pakankama pagalba. Štai todėl kasdien vis dažniau stengiuosi „duoti erdvės“ ir išklausyti.

Kai mano vyras jaučiasi prislėgtas, aš esu šalia ir išklausau tada, kai jis atsiveria, ir tai tikrai padeda. O man tai padeda suprasti, kas vyksta jo galvoje. Savo ruožtu jam tai padėjo pastaruoju metu daug atviriau kalbėti apie savo jausmus, nes jis jaučiasi mano išgirstas. Išklausydami ir sukurdami saugią erdvę, kurioje galima atsiverti, iš tiesų padedame vieni kitiems.

NPS-EE-NP-00150