Ilgus metus slėpiau, kad mane kankina migrenos skausmai. Vis dėlto galiausiai atėjo metas, kai poreikis apie savo ligą pasikalbėti su artimaisiais paėmė viršų. Prieš pradėdama tokius atvirus pokalbius gerai apgalvodavau žodžius ir frazes, kuriuos vartosiu. Tik bandydami galime atrasti būdus apie ligą kalbėti atvirai, tačiau nesiskųsdami.
Norėdama apie lėtinę migreną su kitais žmonėmis kalbėtis veiksmingai visų pirma pradėjau nuo savo pačios vidinio monologo. Paties parenkami žodžiai išties lemia pokalbio sėkmę. Pasistengusi atsisakyti tam tikrų žodžių ir frazių sugebėjau pakreipti savo mąstymą nauja linkme ir kitiems žmonėms apie savo ligą pasakoti kur kas aiškiau.
Tai migrena. O ne tai „tik“ migrena. Pridėdami žodelį „tik“ mes sumenkiname savo ligą ir patiriamą skausmą.
Anksčiau dažnai vartodavau šią frazę, ir tuo tikrai nesididžiuoju. Žodelis „tik“ buvo fakto, kad sergu, priedanga. Bet tiesa ta, kad su lėtine migrena kovoju kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę. Ir niekas, visų pirma aš pati, neturėtų nuvertinti migrenos keliamų skausmų.
Laimei, šiandien galiu tvirtai pasakyti: „Man migrena.“ Sergu lėtine migrena. Tokia yra tiesa, ir nėra jokio reikalo jausti kaltę. Jeigu sumenkinu savo skausmą, įduodu leidimą tą patį daryti ir kitiems. O tai tikrai neteisinga.
Šią frazę išmesti iš savo žodyno man buvo sudėtingiausia. Esu optimistė, bet kartais atrodo, kad niekada nepasijusiu geriau. Lėtinė migrena jau dešimt metų yra mano gyvenimo dalis, tad sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.
Ir vis dėlto toks mąstymas ne tik nepadės man pasijusti geriau, bet dar giliau įstums į liūdesį. Pozityvios mintys man padeda žengti į priekį ir išsaugoti tikėjimą, kad ateityje bus geriau.
Migrena tikrai nėra nei mano, nei jūsų tapatybė. Taip, migrenos skausmas veikia kasdienį gyvenimą, bet aš nesu tapati savo ligai.
Kad galėtumėte suvaldyti migrenos simptomus, visų pirma turite suvokti, jog nesate tapatūs savo ligai. Tiesą sakant, jūs esate už ją stipresni. Jeigu tuo netikėsite, negalėsite pakilti aukščiau savo ligos, nes įsivaizduosite, kad ji yra jūsų asmenybės dalis.
Gyventi su lėtine migrena kartais būna nepakeliamai sunku, tačiau pasiduoti nėra išeitis.
Buvo laikotarpių, kai nejaučiau vilties, jog situacija pagerės. Maniau, kad neverta bandyti naujų sprendimų, nes vis tiek niekas neveikia.
Bet atsisakyti galimybės rasti būdą palengvinti sau gyvenimą buvo tolygu mesti viltį, kad ateityje būsiu laiminga. Tai tapatūs dalykai. Todėl žodį „pasiduodu“ privalėjau išbraukti iš savo minčių.
Visų pirma reikia pasakyti, kad dėl migrenos man išties teko atsisakyti daugybės dalykų. Praleidau įvairiausių galimybių ir jos nepasikartos. Tačiau ateityje manęs laukia kiti įvykiai. Mano gyvenimas bus gausus įspūdžių ir turiningas nepaisant migrenos skausmų.
Lėtinė migrena yra liga. Apie šią ligą neišmanantys žmonės gali galvoti, kad ją įsivaizduoju arba jos tinkamai negydau. Bet negaliu leisti, kad tokių žmonių nuomonė mane paveiktų. Iš visų jėgų stengiuosi, kad net ir kenčiant skausmą gyvenimas būtų kaip galima normalesnis. Tai tikrai nėra mano kaltė.
Nežinau, kodėl dažnai imu skaičiuoti dienas nuo akimirkos, kai prasidėjo skausmas. Tokios mintys mane stumia į liūdesį. Su lėtine migrena gyvenu jau daug metų. Gręžiotis į praeitį tikrai neverta.
Turime susitelkti į dabartį. Negaliu pakeisti praeities ar numatyti to, kas bus, bet galiu susikaupti ir pabandyti susitvarkyti su skausmu, kurį jaučiu šią akimirką. Ir jeigu šiandien man pavyks, gali būti, kad rytojus bus lengviau.
Mano gebėjimas kitiems paaiškinti gyvenimo sergant lėtine migrena ypatumus tiesiogiai priklauso nuo mano vidinio monologo ir minčių eigos. Pasistengusi pasukti savo mąstymą kita linkme ir atsisakyti negatyvių žodžių aš padedu kitiems suprasti šią ligą ir mažinu migreną supančią stigmą.
NPS-LT-NP-00007, 2021 m. vasario