Ką aš kalbu apie savo migreną darbe

Kai pradedu dirbti naujoje darbovietėje, niekas manęs negąsdina labiau, nei mintis apie tai, ką aš pasakysiu (jeigu apskritai pasakysiu) apie savo migrenos priepuolius.

Visi esame dalyvavę darbo pokalbiuose – ir pavykusiuose, ir nepavykusiuose, ir tokiuose, po kurių galvojome – ar čia aš tai pasakiau? Kartais gauname darbą, kartais ne. Bet kuriuo atveju šis procesas yra įtemptas ir sunkus.

Nors darbo pokalbis ir yra iššūkis, jis manęs negąsdina. Esu tikra, kad galiu atsakyti į sunkius klausimus. Lygiai taip pat nusiteikiu ir pirmąją darbo dieną: žinau, kad bus sunku, bet taip pat žinau, kad man pavyks.

Tačiau kiekvieną kartą, kai pradedu dirbti naujoje darbovietėje, niekas manęs negąsdina labiau nei mintis apie tai, kaip ir ką naujiems kolegoms pasakysiu (jeigu apskritai pasakysiu) apie savo migrenos priepuolius.

Labai norėčiau rasti patarimų, kaip geriausia kalbėti apie migrenos priepuolius darbe, bet dar kol kas neradau. Per daugelį metų supratau tik viena: nėra teisingo ar neteisingo būdo, kaip kalbėti apie migreną darbe.

Pokalbis apie migreną

Nepriklausomai nuo jūsų profesijos, migrenos pobūdžio ar vidinės stiprybės, dirbti kenčiant skausmą yra sunku. Man gali būti sunku ryte išlipti iš lovos, kai žinau, kad manęs laukia intensyvi darbo diena. Nėra lengva prisiminti visas profilaktines priemones, kurių turiu imtis visą dieną: ar geriu pakankamai vandens, ar vengiu dirgiklių, ar reguliariai valgau. Ypač sunku susikaupti, kai migrenos priepuolis yra pasiekęs skausmo kulminaciją.

Į klausimą, kaip ir ką kalbėti apie migreną darbe, yra keletas galimų atsakymų, ir tai šiek tiek panašu į testą su pasirenkamais variantais. Štai šie variantai su savo privalumais ir trūkumais – kaip aš juos matau:

A. Pasakyti viską

Tai reiškia, kad turite būti nuoširdūs ir atviri su visais dirbančiais kartu

Privalumai: Galite būti sąžiningi ir nebijoti, kad žmonės „sužinos“. Jei jums reikės kokios nors pagalbos, pavyzdžiui, surasti tamsią patalpą arba užgesinti šviesą virš darbo stalo, tai nieko jūsų komandoje nenustebins.

Trūkumai: Kiti žmonės apie jus gali susidaryti tam tikrą nuomonę. Iš savo patirties žinau, kad, kai buvau visiškai atvira, mano skausmas buvo laikomas silpnumu, trūkumu. Pajutau, kad kolegų akyse esu kitokia.

B. Pasakyti tik dalį informacijos

Yra daug įvairių būdų, kaip atskleisti ne viską, o tik dalį informacijos. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Mane kartais vargina migrena“, bet nepasakoti, kokia ji stipri. Tai reiškia, kad praleisite tokias detales kaip: „Nuolat kenčiu skausmą ir jis niekada nepraeina.“

Privalumai: Galite nuslėpti didžiąją dalį skausmo. Tačiau kritiniu atveju, jūsų savijauta nebus staigmena. Pavyzdžiui, jei pablogėja regėjimas ir nematote kompiuterio ekrano, galite paaiškinti situaciją ir tai nieko per daug neišgąsdins.

Trūkumai: Jausitės lyg kažką slėptumėte.

C. Pasakyti tik vadovams

Šis variantas reiškia, kad jūsų tiesioginiai vadovai žinos šiek tiek daugiau apie jūsų skausmus, tačiau tai gali kelti jums nerimą, nes vadovai priima sprendimus dėl jūsų karjeros.

Privalumai: Kiekvienas vadovas elgiasi skirtingai. Jei negalėsite dirbti, jūsų vadovas lengviau patikės, kad iš tiesų sergate, ir bus mažiau linkęs manyti, kad apsimetinėjate. Tai, kad kai kurie žmonės imituoja migrenos priepuolius, kad galėtų neiti į darbą, apsunkina tų, kuriems tenka gyventi su šia liga, gyvenimą!

Trūkumai: Galimi trūkumai labai priklauso nuo konkretaus vadovo. Pavyzdžiui, vienas vadovas gali ateiti patikrinti, ar tikrai esate ligoninėje. Kitas galbūt į blogąją pusę pakeis savo nuomonę apie jus ir jūsų darbą.

D. Pasakyti tik draugams

Jei nesijaučiate gerai pasakydami savo vadovui, galbūt verta pasakyti draugui, kad priepuolio atveju jis jus suprastų.

Privalumai: Galite išsipasakoti ir pasikalbėti apie migrenos dilemas su žmonėmis, kuriais pasitikite. Galbūt tada jums bus patogiau prašyti pagalbos, jei jos prireiks.

Trūkumai: Jus ir jūsų darbą jie gali pradėti vertinti kitaip.

E. Nieko nesakyti

Jei norite nuslėpti migrenos priepuolius, tai gali būti saugus variantas, kol dar nesijaučiate gerai, kalbėdami apie tai su savo kolegomis. Man tai paprasčiausias ir natūraliausias pasirinkimas.

Privalumai: Lengviau galite paslėpti skausmą. Rečiau kalbėsite apie migreną ir savo ruožtu galbūt jausitės ne taip smerkiami dėl savo ligos.

Trūkumai: Kartais yra gerai, kad bendradarbiai žino, jog sergate. Pavyzdžiui, tarkime, jus nuo migrenos skausmo pykina, o jums reikia skaityti pranešimą 40 žmonių auditorijoje. Tokiu atveju jūsų kolegoms būtų geriau žinoti, kodėl jums gali staiga prireikti išeiti iš salės viduryje pristatymo ir kaip jie galėtų padėti, jei taip nutiktų.

Jeigu manęs paklaustumėte, kurį atsakymo variantą aš pasirinkau savo darbe, aš atsakyčiau „F“, t. y. „Teisingi visi išvardinti variantai“. Per visas savo darbo patirtis supratau, kad nėra tinkamo būdo, kaip pradėti pokalbį apie migreną ar jo nepradėti visai. Sprendimą daugiausia lemia darbo aplinka, žmonės, su kuriais dirbate, darbo pobūdis bei kiti veiksniai. Tai, kiek nuspręsite pasakyti, priklauso tik nuo jūsų ir nuo to, kas geriausiai tinka jūsų unikaliomis aplinkybėmis.

Kodėl tai sunkus sprendimas?

Jei niekada nesate susidūrę su nuolatiniu skausmu, galbūt dabar galvojate: kas čia blogo darbe pasakyti apie migreną? Mano atsakymas: tai yra baisu.

Aš linkusi nieko nesakyti, nes bijau. Mane gąsdina tai, kad sužinoję, jog kenčiu skausmą, žmonės gali pradėti į mane žiūrėti kitaip. Bijau, kad kas nors man duos užduotį, bet suabejos, ar ji bus atlikta, ar bus atlikta gerai, nes nesu pačios geriausios formos. Kai jaučiuosi pavargusi, nenoriu, kad mano kolegos iškart pagalvotų: „Jai tikriausiai skauda“. Taip pat nenoriu, kad tai būtų nerašytas faktas mano metiniame vertinime  – bijau, kad, jei mano vadovai laikys mano ligą silpnumu, jie manys, kad kiti už mane prisiima atsakomybę.

Aš nenoriu, kad kas nors abejotų, jog esu kompetentinga ir pajėgi atlikti darbą – tai savybės, kurias vertinu labiausiai. Daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių žmonių baimė būti stigmatizuojamiems yra reali, ir migrena nėra išimtis. Egzistuoja dvi stigmos pusės – žmonės į jus žiūri kaip į „ligonį“ arba, atvirkščiai, mano, kad apsimetinėjate. Dėl stigmos daugelis žmonių, sergančių migrena, stengiasi ją nuslėpti.

Kita didelė šios dilemos dalis nėra susijusi su žmonėmis, su kuriais dirbau, ar jų supratimu apie mano skausmą. Didelė dalis mano susirūpinimo yra susijusi su baime, kad migrena užvaldys mano gyvenimą.

Migrenos priepuoliai iš manęs daug ką atėmė: laisvę ir laiką (labai daug laiko). Vienu metu atrodė, kad jie sugriovė mano karjerą. Tada turėjau išeiti iš darbo, nes skausmas tapo pernelyg varginantis, kad galėčiau kasdien eiti į biurą ir kokybiškai dirbti.

Baisu pripažinti, kad migrenos priepuoliai turėjo man tokią įtaką. Neįsivaizduoju jokio kito žmogaus ar dalyko, kuris galėtų taip kontroliuoti mane ir, kas dar svarbiau, mano ateitį.

Kelias pirmyn

Prisimindama daugybę naktų, kai negalėjau užmigti, nes galvojau, kaip susidoroti su migrenos priepuoliais darbe, norėčiau, kad tada būčiau turėjusi tokį supratimą, kokį turiu dabar. Tikrai nėra teisingo ar neteisingo būdo, kaip kalbėti apie migreną darbe.

Kiekviena migrena yra kitokia. Kiekvienas vadovas kitoks. Kiekvienas kolega kitoks. Kiekviena darbo situacija vis kitokia. O svarbiausia, aš esu kitokia. Džiaugiuosi, kad vadovavausi savo nuojauta ir kiekvieną situaciją sprendžiau taip, kaip man tuo metu buvo patogiau.

Norėčiau tik, kad nebūčiau buvusi sau tokia griežta. Jei galėčiau duoti patarimą tuometinei sau, pasakyčiau: „Tavo baimė ir nerimas yra pagrįsti ir suprantami. Tai svarbus sprendimas. Daryk tai, kas tau atrodo geriausia.“