Kaip siaubo filmas padėjo man suvaldyti nerimą

Prasidėjo Helovinas. Pokštai ir saldainiai, persirengėlių vakarėliai ir daugybė siaubo filmų! „Netflix“ ieškodama, kokius filmus žiūrėti šiais metais, prisiminiau savo psichikos sveikatos nušvitimą, kurį patyriau kino teatre (maždaug 2013 metais), žiūrėdama klasikinį siaubo filmą „Piktieji numirėliai“.

Tada kovojau su savo nerimu. Mane vargino įkyrios mintys ir katastrofinis mąstymas. Buvau įsitempusi ir nerimavau dėl to, ko negalėjau kontroliuoti.

„Kas bus, jeigu mano viršininkas supras, kad esu niekam tikusi, ir aš neteksiu darbo?“

„Kas bus, jeigu nusibosiu savo vaikinui ir jis mane paliks?“

Kai kurios iš šių minčių buvo tikrai beprotiškos, pavyzdžiui:

„Kas bus, jei visi, kuriuos myliu, žus kokioje nors siaubingoje avarijoje?“

Mano įkyrios mintys kaupiasi lyg sniego gniūžtė. Neseniai kognityvinės elgesio terapijos specialistas per vieną užsiėmimą atkreipė mano dėmesį į tai, kad esu linkusi į „kognityvinius iškraipymus“, tokius kaip katastrofinis mąstymas, ir aš negalėjau su tuo nesutikti.

Vos tik mano protas užuodžia bent menkiausią problemą, jis ją padaugina iš tūkstančio.

Kodėl paprastos mintys yra tokios baisios?

Racionaliai mąstydama žinojau, kad visi mano nuogąstavimai buvo nepagrįsti arba visiškai nepriklausė nuo manęs. Galų gale juk man puikiai sekėsi darbe ir su vaikinu buvome labai laimingi. Tad kodėl jaučiau tokią grėsmę? Šis užburtas ratas mane erzino, nuolat bandžiau kovoti su negatyviais jausmais arba juos užblokuoti, sakydama sau, kad elgiuosi kvailai. Tačiau šis metodas retai kada tepadėjo.

Žiūrėdama siaubo filmą kino teatre kelis kartus krūptelėjau ir sušukau. Demonas, terorizuojantis paauglius, buvo šiurpus. Įsivaizdavau save tokioje situacijoje, įstrigusią nuošaliame namelyje be galimybės sulaukti pagalbos, ir pasijutau nesaugi.

Vieno konkretaus demono šuolio metu sušukau, užsidengiau akis ir prisispaudžiau prie kėdės. Ši reakcija buvo juokinga, nes aš tikrai žinojau, kad demonas negali iššokti iš kino teatro ekrano ir užpulti manęs. Tad kodėl jaučiau grėsmę? Kodėl mano smegenys šitaip reagavo į fantastinius dalykus?

Nerimo spąstai

Tada supratau. Tai triukas! Siaubo filmas priverčia smegenis pajusti baimę, nors jokios realios fizinės grėsmės nėra. Kai atsirado šis suvokimas, palyginau tą patirtį su nerimo ar panikos priepuoliais ir pastebėjau panašumą. Kai įkyrios mintys sukasi mano galvoje, man atrodo, kad nutiks kažkas baisaus, ir mano kūnas reaguoja atitinkamai, nors ir žinau, kad esu visiškai saugi.

Dr. Davidas Carbonellis plačiai aprašo „nerimo spąstus“. Jis teigia, kad nerimo kamuojami žmonės patiria diskomfortą ir apsigauna, vertindami jį kaip pavojų.

Aplinka, kurioje įvyko psichologinis proveržis, buvo keista – prie dantų prilipę „Butterkist“ kukurūzų spragėsiai ir visa kita, – bet tą akimirką patyriau euforiją! Buvau apgaudinėjama, kad išlaikyčiau savo nerimą.

Dabar, kai tai supratau, galėjau imtis veiksmų savo problemai išspręsti.

Kaip pergudrauti nerimo spąstus

1. Leiskite sau trumpą akimirką iš tiesų pajusti emociją.

Iš daugybės patirčių supratau, kad nesvarbu, kaip stipriai stengiuosi užblokuoti negatyvius jausmus, negaliu to padaryti. Tiesą sakant, tai juos tik sustiprina. Kaip sako Carbonellis, „geras būdas pergudrauti nerimo spąstus– tai vis daugiau laiko praleisti su nerimu, priimti nerimą keliančias mintis ir pojūčius ir leisti jiems laikui bėgant atslūgti.“ Taigi leiskite sau patirti emociją be jokio pasipriešinimo ir patyrinėkite, kaip jaučiatės. Susitaikykite su tuo nemaloniu jausmu ir leiskite neigiamoms mintims natūraliai pasitraukti.

2. Atminkite: jums tikrai negresia pavojus.

Priminkite sau, kad, kaip ir žiūrėdami siaubo filmą, esate apgaudinėjami ir manote, kad jums gresia pavojus, nors taip nėra. Pavyzdžiui, kai taip nutinka, primenu sau, kad grėsmė nėra reali. Gali būti, kad nesugebėsiu kovoti su šiomis mintimis ar jausmais. Tačiau galiu bent jau jaustis patogiau, kol jie praeis. Kvėpavimo technikos yra puikus būdas palengvinti nerimo simptomus. Gyvybinių taškų spaudimas taip pat gali būti raminantis. Mano mėgstamiausias yra taškas tarp nykščio ir smiliaus.

Gali padėti ir kiti paprasti dalykai, pavyzdžiui, svarbu įsitikinti, kad sėdite patogiai ir kad jūsų drabužiai nėra pernelyg varžantys. Taip pat galite pabandyti naudoti atpalaiduojantį pulso taškų aromaterapinį aliejų ant riešų ir skruostų – mano mėgstamiausias yra jazminų aromatas, tačiau tinka ir levandų – bet kas, kas suteikia palengvėjimą.

3. Paklauskite savęs: ar emocija pagrįsta?

Kai emocijos atslūgs, pagalvokite, ar yra kokių nors svarių įrodymų, pagrindžiančių tas įkyrias mintis. Klasikinis kognityvinės elgesio terapijos pratimas skatina pacientus ieškoti svarių įrodymų, kurie patvirtina arba paneigia nepagrįstą mintį. Pavyzdžiui, mintį „man neramu, kad viršininkas ketina mane atleisti iš darbo“, būtų galima užginčyti – „Ar jūsų viršininkas yra pasakęs ką nors konkretaus, kas leistų daryti tokią prielaidą? Ar su jumis susisiekė personalo skyriaus darbuotojai? Ar žmonės skundėsi jūsų darbo kokybe?“

Arba: „Manau, kad mano vaikinas ketina mane palikti“ – „Kiek prisimenu, praeitą vakarą jūs kartu nuėjote kartu pavakarieniauti ir puikiai praleidote laiką. Be to, jis kalbėjo apie kitos vasaros atostogas kartu. Rimtai, argi tai nepaneigia Jūsų teiginio?“ Dažniausiai mes neturime apčiuopiamų įrodymų ir visiškai pasikliaujame savo emocijomis. Nepagrįstos minties įrodymų ieškojimas yra geras būdas dar labiau išryškinti „spąstus“.

Taigi – su Helovinu visus! Ir žiūrėkite, kad nerimo spąstai neapgautų jūsų!

NPS-EE-NP-00177