Naujausia informacija apie migrenos gydymo galimybes Latvijoje

Kai kalbama apie madą, dažnai girdime posakį „viskas, kas nauja, yra gerai pamiršta sena“. Tačiau neurologė, skausmo gydytoja ir galvos skausmo specialistė Lyga Mekša jį taiko ir sveikatos priežiūros srityje. Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės Galvos skausmų skyriaus vedėja dr. Mekša teigia, kad nors visuomenės švietimas apie sveikatą, ypač galvos skausmus, pastebimai pagerėjo, didžiausias iššūkis vis dar yra įtikinti žmones apie subalansuoto gyvenimo būdo, kaip geros sveikatos pagrindo, svarba.

Kaip pastaraisiais metais pasikeitė migrenos situacija šalyje
Galvos skausmų gydytoja Lyga Mekša džiaugiasi teigiamais pokyčiais visuomenėje – visuomenė geriau informuota apie migreną, mažiau drovimasi apie ją kalbėti. Žmonės ateina pas gydytoją geriau pasiruošę: jie yra surinkę informacijos, paskaitę apie migreną bei naujausius vaistus, išgirdę apie kampaniją, kuria siekiama, kad vaistai nuo migrenos būtų įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą, palyginę savo simptomus su draugų ir šeimos narių simptomais ir surinkę ligos istoriją. Ir žmonės nebesidrovi kalbėti apie savo galvos skausmus. Viešose diskusijose ir gydytojų kabinetuose vyksta vis daugiau pokalbių šia tema.

„Ypač norėčiau pabrėžti, kad pastaruoju metu ir vyrai drąsiau kalba apie galvos skausmus, kuriuos dažnai sukelia fizinė veikla. Mano teorija yra tokia, kad kaukės dėvėjimas medicinos įstaigose suteikia daugiau konfidencialumo, todėl yra lengviau kalbėti apie skausmą, jausmus ir asmenines problemas“.

Pastarųjų metų pasaulio įvykiai akivaizdžiai neigiamai paveikė žmonių sveikatą. Todėl nenuostabu, kad dabartinė socialinė ir ekonominė padėtis turi įtakos žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos. Dr. Mekša paaiškina: „Pirmiausia tai buvo COVID-19 poveikis. Daugeliui žmonių galvos skausmai ir migrenos priepuoliai padažnėjo ir sustiprėjo. Daugeliui sergančiųjų virusinėmis infekcijomis pasireiškė ypač stiprūs ir ilgalaikiai galvos skausmai, prilygstantys migrenai. Negalime jų laikyti migrena, nes jie susiję su kita, infekcine liga. Antra, jaučiamas netoliese vykstančio karo poveikis. Daugelį žmonių karas sukrėtė emociškai, jie susirūpino savo ir savo šeimų saugumu, o dėl padidėjusių išlaidų sumažėjo pajamos. Reikėtų nepamiršti, kad visuomenėje apskritai daugėja nerimo, o tokiame psichoemociniame fone gali atsirasti daugiau ligų, įskaitant migreną.

Kokios yra naujausios migrenos gydymo tendencijos
Dr. Lyga Mekša atskleidė, kad labiausiai paplitę yra išbandyti šešių grupių vaistai. Vartojami trijų grupių vaistai, kurie neskirti migrenai gydyti, tačiau įrodyta, kad jie veikia ir migrenos atveju: tai kraujospūdį ir pulsą reguliuojantys vaistai, antiepilepsiniai vaistai ir antidepresantai. Kiti vaistai, specialiai skirti ūminei migrenai gydyti, yra triptanai, kurie vartojami įvairiomis formomis – kaip čiulpiamos ar nuryjamos tabletės arba injekcijos. Triptanai yra veiksmingi vaistai, tačiau didžiausia problema yra ta, kad žmonės jų nevartoja laiku ir tinkamomis dozėmis dėl jų kainos arba nežinojimo, o tai labai sumažina vaistų veiksmingumą.

Penktoji vaistų, rekomenduojamų lėtinei migrenai gydyti, grupė – tai onabotulino toksino injekcijos, kurios anksčiau buvo naudojamos tik grožio procedūroms, tačiau dabar padeda pagerinti sergančiųjų migrena gyvenimo kokybę.

Šeštajai vaistų grupei priklauso monokloniniai antikūnai (anti-CGRP) prieš specifinius peptidus arba receptorius (yra du skirtingi), kurie veikia konkrečią smegenų vietą, kurioje kyla migreninis skausmas. Šie vaistai mažina sunkių migrenos priepuolių dažnumą ir intensyvumą dar prieš jiems prasidedant, todėl, jei įmanoma, juos rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, o ne tik jau išbandžius vaistus tabletėmis. Šie veiksmingi ir lengvai vartojami vaistai jau plačiai vartojami beveik visame pasaulyje, tačiau Lyga Mekša atkreipia dėmesį į tai, kad Latvijoje jie, deja, nėra kompensuojami iš valstybės biudžeto.

Tarp nemedikamentinio gydymo metodų yra trys neurostimuliacijos metodai: trišakio nervo stimuliacija elektros impulsais „Cefaly“ prietaisu, transkranijinė magnetinė stimuliacija ir naujas Latvijoje metodas – klajoklio nervo stimuliacija „gammaCore“ stimuliatoriumi. Bet kuriuo atveju tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui nustatys gydantis gydytojas.

Lyga Mekša aiškina, kad galimybių padėti pacientams yra pakankamai, tačiau jas riboja brangus gydymas. Jei skausmas yra ilgalaikis ir stiprus, o finansinė padėtis leidžia, lygiagrečiai gali būti taikomi keli gydymo būdai. Galima vartoti tabletes, švirkščiamuosius monokloninius antikūnus ir neurostimuliaciją. Deja, ne visi gali sau tai leisti. Latvijoje migrena sergantys pacientai per metus išleidžia apie 800 eurų. Metams bėgant šios išlaidos nesumažėjo.

Kokie yra didžiausi migrenos gydymo iššūkiai
„Didžiausias iššūkis – nuolat priminti pacientams fizinio aktyvumo svarbą. Manau, kad to turėtų būti mokoma mokyklose kaip abėcėlės – kad vaikai turėtų sportuoti ir laikytis subalansuoto dienos režimo, nepervargti, vengti emocinės įtampos, netaikyti per daug technologijų, nevartoti kenksmingų medžiagų ar gėrimų. Tai galioja ir suaugusiesiems. Grynai žmogiškai suprantu, kai pacientas sako, kad yra pavargęs ar kad neturi laiko mankštai. Tačiau kartu kyla ir klausimas: „O ar turite laiko galvos skausmui?“

Psichoemocinė gerovė ir atsparumas yra ne mažiau svarbūs nei fizinė sveikata. Šių dienų visuomenėje nerimo sutrikimai, somatiniai sutrikimai (dusulys, širdies permušimai, miego sutrikimai, tikas ir depresija) tampa norma. Lyga Mekša teigia, kad visa tai būtų galima išspręsti suteikus daugiau galimybių naudotis psichoterapija.

Subalansuotas gyvenimo būdas, užtikrinantis fizinę ir psichoemocinę sveikatą, yra visa ko pagrindas – įsitikinusi Lyga Mekša.

Ką daryti, jei žmogus įtaria sergąs migrena
Vienas iš svarbiausių sėkmingos diagnozės elementų yra migrenos dienoraštis. Yra įvairių nemokamų šaltinių, iš kurių galite atsisiųsti patogiausią migrenos dienoraštį ir pabandyti jį pildyti kiekvieną kartą, kai skauda galvą. Svarbu įvertinti, ar galvos skausmas susijęs su žmogaus reakcija į garsą, šviesą ar kvapus, koks jis stiprus (skalėje nuo 1 iki 10), ar jis vienpusis, ar simetriškas, ar jis sukelia pykinimą ir vėmimą, ar yra susijęs su kitomis ligomis ir ar galvos skausmas reaguoja į kasdienę fizinę veiklą, pavyzdžiui, lipimą laiptais, galvos kratymą ar net kėlimąsi iš lovos. Taip pat turėtų būti įvertinta, ar neturite judėjimo, jutimo, regos ar kalbos sutrikimų.

Dr. Mekša atkreipia dėmesį, kad, jei pacientas yra jaunesnis nei 18 metų arba vyresnis nei 60 metų, arba pacientė yra nėščia, reikia skubiai kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie pavojingi simptomai: anksčiau nepatirti skausmai, kuriuos lydi aukšta temperatūra, neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, rankų ar kojų dilgčiojimas, regos ar koordinacijos sutrikimai. Kitais atvejais galvos skausmas turėtų būti toliau stebimas, nes tai padės jums pasikalbėti su šeimos gydytoju apie diagnozę ir galimą gydymą. Dr. Mekša pataria: „Rekomenduoju iškart apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojai yra kompetentingi įvertinti, ar reikia skubiai vykti į ligoninę, ar skirti pirminį prevencinį gydymą, ar viskas yra gerai ir turėtumėte toliau save stebėti.“

Kur ieškoti pagalbos sergant migrena?
Pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris padės nustatyti galvos skausmo priežastį ir rekomenduos gydymą. Latvijoje taip pat yra neurologų ir skausmo gydytojų, kurie diagnozuoja galvos skausmus, juos tiria ir gydo.

Taip pat valstybės lėšomis galima pasikonsultuoti su Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės „Gaiļezers“ Galvos skausmų skyriaus specialistu. Galvos skausmų skyrius buvo įkurtas gydyti sudėtingus galvos ir veido skausmus, teikiant tiek specialistų konsultacijas, tiek ir pagalbą esant ypač sudėtingiems galvos skausmams. Svarbiausia – ne tylėti, o ieškoti pagalbos.

TEVA produktai kasdien palengvina gyvenimą beveik 200 milijonų žmonių. TEVA misija – kurti ir tiekti produktus, kurie padėtų pacientams spręsti įvairias sveikatos problemas. Medicina ir technologijos daro didelę pažangą, todėl nuo migrenos kenčiantiems žmonėms dabar įmanoma padėti užkertant kelią galvos skausmams, juos sumažinant ir net užkertant kelią jiems kilti. Migrenos kompaso mobilioji programėlė buvo sukurta specialiai migrena sergantiems pacientams, kad jie galėtų lengvai rašyti dienoraščio stiliaus užrašus ir pastebėjimus, susijusius su atskirais migreną sukeliančiais veiksniais. Migrenos kompaso programėlę galite nemokamai atsisiųsti į savo išmanųjį telefoną iš „Google Play“ arba „App Store“.

Žinome, kad lėtinės ligos įvairiai paveikia pacientų gyvenimą. Atsižvelgdami į tai, sukūrėme internetinį informacijos šaltinį „Rūpinamės sveikata“ (https://www.teva.lt/rupinames-sveikata/), kuriame pacientai skleidžia savo patirtį ir pasakoja savo gyvenimo istorijas. Čia pateikiama naudingų įžvalgų, patarimų ir informacijos apie technologijas, kurios gali palengvinti gyvenimą sergant lėtine liga, taip pat ir tikrų istorijų apie tai, kaip su ja gyventi.

NPS-LV-NP-00074