Veiksmingas migrenos gydymas prasideda nuo tikslios diagnozės Dr. Simas Schneideris, „Confido“ neurologijos centro vadovas ir neurologas

Migrena yra labai paplitusi paveldima liga, kuria serga daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje: viena iš penkių moterų, vienas iš šešiolikos vyrų ir vienas iš vienuolikos vaikų. Kas ketvirtoje šeimoje yra migrena sergančių žmonių. Šios ligos paplitimą Estijoje išsamiai ištyrė dr. Kati Braschinsky, savo daktaro disertacijoje atskleidusi, jog 18 proc. suaugusiųjų Estijoje serga migrena.

Kaip atpažinti migrenos skausmą?
Daugeliui žmonių, kuriems skauda galvą, kyla klausimas, kaip atskirti migrenos skausmą nuo kito galvos skausmo.
Migrena ir kiti galvos skausmai gali būti daug kuo panašūs, pavyzdžiui, savo trukme, skaudama vieta ir net galvos skausmo pobūdžiu. Tačiau migrenai būdinga šviesos baimė, pykinimas ir padidėjęs skausmas įprastinės fizinės veiklos metu. Jei pasireiškia du iš šių simptomų, labai tikėtina, kad sergate migrena.
Dauguma migrenos sukeltų galvos skausmų neturi jokios kitos priežasties, kaip tik pačią migreną. Tačiau jei skausmą lydi karščiavimas, svorio kritimas arba netipinė aura, gali būti, kad priežastis yra ne migrena (pvz., insultas, navikas, meningitas ir pan.).

Migrenos simptomų įvairovė
Žmonės vis geriau supranta migreną, tačiau ją diagnozuoti patiems kol kas dar sunku. Migrenai būdingi simptomai, kurių žmonės gali ir nesusieti su šia liga. Pavyzdžiui, migrena gali pasireikšti skausmu galinėje kaklo dalyje arba keistu kvapo (dažniausiai dūmų) pojūčiu. Migrenos priepuolių metu kai kuriuos žmones krečia šaltis, jie prakaituoja, svaigsta galva.

Alodinija taip pat gali būti migrenos simptomas: tokiu atveju skausmą sukelia visiškai įprasti prisilietimai, pavyzdžiui, plaukų šukavimas ar dantų valymas. Mažiems vaikams aštrus skausmas gali pasireikšti kaip pirmasis migrenos simptomas.

Priepuolių pagausėjimo priežastys
Migreną gali suaktyvinti, pavyzdžiui, per didelis skausmą malšinančių vaistų vartojimas, depresija, astma, nutukimas, įvairios lėtinio skausmo būklės, nes migrena nesupranta, kad žmogus vartoja skausmą malšinančius vaistus dėl kitų priežasčių.

Vienas iš migreną sunkinančių veiksnių gali būti COVID-19, kuris smarkiai paveikė daugelio sergančiųjų migrena gyvenimą. Pavyzdžiui, prieš užsikrečiant koronavirusu per mėnesį žmogų ištikdavo vienas ar du priepuoliai, o po koronaviruso per mėnesį gali ištikti dešimt ar penkiolika priepuolių. Taigi COVID-19 didina epizodinės migrenos, t. y. retų priepuolių, progresavimo riziką į lėtinę migreną, t. y. daugelį dienų varginančio skausmo.

Ankstyva diagnozė ir prevencinis gydymas yra svarbiausia
Migrenos priepuolio metu išsiskiria daug su kalcitonino genu susijusio peptido (angl. calcitonine gene-related peptide, CGRP), dėl kurio išsiplečia kraujagyslės, prasideda uždegimas smegenų dangaluose ir plinta skausmas, todėl visi judesiai tampa skausmingi. Dėl to migrenos priepuolis atitraukia žmogaus dėmesį ir trukdo atlikti kasdienes veiklas.

Lėtinė migrena vargina labiau nei epizodinė. Lėtinę migreną ir gydyti sunkiau. Todėl labai svarbu pradėti tinkamai gydyti epizodinę migreną, kol ji dar netapo lėtine. Nustatyta, kad ir tinkamas prevencinis gydymas yra veiksmingesnis gydant migrenos priepuolius.

Žinoma, gydant bet kokią ligą, pirmiausia turi būti nustatyta teisinga diagnozė. Tačiau dauguma migrena sergančių žmonių net nesikreipia į gydytoją, kad šis nustatytų ligą. Todėl žmogaus, sergančio migrena, gyvenimo kokybė gali pagerėti tik pasikonsultavus su šeimos gydytoju arba neurologu.

Veiksmingi sprendimai yra
Laimei, šiandien migrenos gydymo priemonių yra gana įvairių ir jų pasirinkimas vis didėja.

Šiuo metu migrenos profilaktikai galima įsigyti įvairių monokloninių antikūnų, kurie blokuoja CGRP ir taip veiksmingai apsaugo nuo migrenos skausmo. Šiuos vaistus reikia vartoti tik kartą per mėnesį arba kartą per ketvirtį, o jų šalutinis poveikis yra minimalus.

Dar visai neseniai ūminei migrenai gydyti buvo vartojami tik triptanai, tačiau dabar prie jų prisidėjo gepantai ir ditanai. Deja, šių dviejų grupių vaistų dar negalima įsigyti Europoje, tačiau kitais metais jie čia jau turėtų būti prieinami.

Todėl kiekvienas žmogus, kenčiantis nuo migrenos, gali būti tikras, kad bendradarbiaujant su specialistais bus surastas jam tinkamas gydymo planas. Ir, kaip jau minėta, kuo anksčiau nustatoma migrenos diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai.

Galvos skausmai gydomi kompleksiškai, todėl juos gydant dalyvauja pagal poreikį specialistų komanda, kurią sudaro neurologas, miego specialistas, kineziterapeutas, slaugytoja, klinikinis psichologas ir kiti specialistai.

„Teva“ vaistai padeda daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Žinome, kad kiekvienas pacientas turi savo asmeninę istoriją. Pacientų iššūkiai įkvepia mus ieškoti sprendimų, kaip padėti jiems įveikti sveikatos problemas. Taip pat suprantame, kad lėtinės ligos pacientus veikia skirtingai. Atsižvelgę į tai, sukūrėme skiltį „Rūpinamės sveikata“. Čia rasite naudingos informacijos apie lėtines ligas, pacientų istorijų ir daug daugiau. Joje taip pat pateikiama naudingų patarimų, kaip išvengti sveikatos problemų ir su jas spręsti.

Daugiau informacijos apie migreną ir kitas lėtines ligas pateikta interneto svetainėje https://www.teva.lt/rupinames-sveikata/